Dantenų ligos yra plačiai paplitusios ir sukeliančios nemalonius pojūčius žmogui. Tačiau, remiantis vis gausėjančiais įrodymais, jos turi didelę reikšmę ir kitoms, iš pirmo žvilgsnio nesusijusioms sveikatos problemoms. Tad jeigu jums vis dar kyla klausimas, kodėl taip svarbu reguliariai valytis dantis ir palaikyti gerą burnos higieną, perskaičius šį tekstą, tikrai atsiras papildoma motyvacija.
Dantenų ligų paplitimas
Dantis aptraukusios apnašos – tai lipni medžiaga, kurioje kaupiasi bakterijos. Jeigu apnašos nėra laiku išvalomos, jos pamažu ima dirginti dantenas, šios patinsta, ima skaudėti, o vėliau gali prasidėti ir infekcija. Ši būklė vadinama gingvitu.
Beveik visuomet dantenų ligas galima išgydyti, o dar geriau užkirsti joms kelią, palaikant gerą burnos higieną. Tačiau, jeigu prasidėjus dantenų ligai pacientas nieko nedaro ir leidžia jai toliau vystytis, burnos būklė paūmėja ir išsivysto periodontitas, kuris susilpnina dantų atramines struktūras.
Dantenų liga yra labai plačiai paplitusi tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Skirtingose šalyse jos požymiai pasireiškia nuo 60 iki 90 proc. žmonių. Ši liga labiau paplitusi vyresniame amžiuje, o vyresniems nei 35 metų žmonėms periodontitas yra pagrindinė priežastis, dėl kurios yra netenkama dantų.
Tačiau dantenų liga nėra vien tik burnos problema. Pasirodo, dantų valymas gali būti daug svarbesnis nei jums atrodo. Pasaulyje vis daugėja tyrimų, kurie nustato, jog dantenų ligos gali turėti įtakos kitų ligų vystymuisi, įskaitant Alzheimerį, vėžį, kvėpavimo takų ligas. Apžvelgsime keletą tokių sąsajų.
Dantenų ligos ir smegenys
Kai kurie mokslininkų atlikti tyrimai nustatė ryšį tarp periodonto ligos, dantų netekimo ir kognityvinės funkcijos (žmogaus gebėjimo gauti, perdirbti, išlaikyti ir atgaminti tam tikrą informaciją). Vienos studijos metu buvo tiriami 597 vyrai iki 32 metų. Tyrimo autoriai padarė išvadą: „Kuo daugiau dantų netenka žmogus ir kuo jis vyresnis, tuo labiau išryškėja pažinimo funkcijų sumažėjimo rizika“. Tyrėjai periodonto ligas taip pat susiejo su padidėjusiu beta amiloido susidarymu smegenyse, kuris yra laikomas neurologiniu Alzheimerio ligos požymiu.
Kiti tyrimai rodo, kad vieno tipo bakterija (Porphyromonas gingivalis), nustatoma pas sergančius periodontitu žmones, taip pat randama žmonių, sergančių Alzheimeriu, smegenyse.
Tokie tyrimai labai svarbūs, o mokslininkai tikisi, kad ateityje jie leis sustabdyti smegenų ląstelių nykimą Alzheimeriu sergantiems žmonėms.
Dantenų ligos ir širdis
Nors ne visi žmonės, sergantys širdies ligomis, skundžiasi ir dantenų problemomis, tačiau mokslininkai ir čia atrado ryšį. Manoma, kad abi šias ligas jungia uždegimas, kuris yra atsakas į įvairius mūsų kūną veikiančius dirgiklius. Tai tarsi mūsų organizmo apsauginė funkcija. Tačiau, jei uždegimas trunka ilgą laiką, jis gali pažeisti organus ir audinius. Mokslininkai mano, kad būtent dėl užsitęsusio uždegimo dantenose, galiausiai kyla uždegimas širdies ir kraujagyslių sistemoje. Dar vienas ryšys tarp dantenų ir širdies ligų yra bakterijos. Dantenose esančios bakterijos gali patekti į kraują ir su juo yra nunešamos iki širdies, kur taip pat gali sukelti uždegimą.
Dantenų ligos ir vėžys
2008 metais pristatytas tyrimas, kuriame buvo nagrinėjamas ryšys tarp dantų netekimo ir vėžio, tiriant 48.375 vyrus. Jo autoriai paskelbė išvadą, kad periodonto liga buvo susijusi su nedideliu, tačiau reikšmingu bendros vėžio rizikos padidėjimu.
Kitas, kiek naujesnis tyrimas, kuriame dalyvavo 68.273 suaugusieji, nustatė tvirtą dantenų ligų ir bendros vėžio rizikos ryšį. Ryšys taip pat buvo reikšmingas tarp dantenų ligų ir kasos vėžio. Tyrėjai atrado, kad fermentas, kurį gamina tam tikros rūšies bakterijos, paprastai susijusios su dantenų ligomis (Treponema denticola), dažniausiai atsiranda ir tam tikruose virškinamojo trakto sistemos navikuose.
Fermentas, žinomas kaip T. denticola chimotripsino tipo proteinazė, padeda bakterijoms įsibrauti į audinius, sergant dantenų ligomis. Tyrėjai nustatė, kad jis taip pat aktyvina ir kitus fermentus, skatinančius vėžines ląsteles patekti į sveikus audinius.
Dantenų ligos ir erekcijos sutrikimai
Manoma, kad apie 50 proc. vyrų, vyresnių nei 40 metų, patiria erekcijos sutrikimus. Tai lemia tiek psichologiniai, tiek fiziologiniai veiksniai. Visi puikiai žino, kad tarp rizikos veiksnių yra ir rūkymas, alkoholio vartojimas, hipertenzija, diabetas. Tačiau kai kurių mokslininkų teigimu, periodonto liga taip pat gali padidinti erekcijos sutrikimo riziką. Pavyzdžiui, 2016 m. paskelbtos apžvalgos autoriai nustato ryšį tarp erekcijos sutrikimo ir lėtinio periodontito. Jie siūlo, kad gydytojai pacientus, besiskundžiančius erekcijos sutrikimais, pirmiausiai nukreiptų pas dantų gydytoją išsamiam burnos būklės įvertinimui ir gydymui.
Mokslininkai mano, kad dantenų ligų ir erekcijos sutrikimų sąsajos kaltininkas vėlgi yra uždegimas, kuris iš vienos kūno dalies (šiuo atveju, burnos) gali plisti per kraują ir paveikti kitas sritis. Paskelbtos apžvalgos autoriai padarė išvadą, kad nors šis ryšys atrodo tikėtinas, reikia atlikti daugiau didelio masto tyrimų.
Dantenų ligos ir plaučiai
2019 m. vasarį paskelbtame tyrime buvo ištirti 1.380 vyrų ligos įrašai. Autoriai nustatė reikšmingą ryšį tarp lėtinio periodontito ir kvėpavimo funkcijos sumažėjimo. Šis ryšys išliko reikšmingas, net ir patikrinus, ar nėra klaidinančių veiksnių, tokių kaip rūkymas. Vėlgi, padaryta išvada, kad uždegimas gali būti abiejų ligų sąsaja. Jei plaučiuose esantys vamzdeliai, kurie nešioja orą, yra paveikiami uždegimo, jie susiaurėja ir oro srautas tampa ribotas.
Bakterijos taip pat gali būti įkvėptos į plaučius, kur patekusios jos gali sukelti infekcijas, kurios tiesiogiai sukelia uždegimą.
Dar vienoje neseniai atliktoje analizėje buvo ištirtas galimas dantenų ligos ir plaučių vėžio ryšys. Autoriai padarė išvadą, kad „pacientams, sergantiems periodonto liga, yra didesnė rizika susirgti plaučių vėžiu“. Jie teigia, kad, esant dantenų uždegimui, susidarę fermentai gali patekti į plaučius. Čia jie gali padėti patogenams įsitvirtinti ir kolonizuoti plaučių audinį. Tai sukelia uždegimą, o jis ilgainiui lemia pokyčius ląstelėse, dėl kurių padidėja vėžio išsivystymo tikimybė.
Dar reikia atlikti daug papildomų tyrimų, kad būtų galima nustatyti tikrąjį dantenų ligų įtakos mastą kitoms ligoms. Tačiau jau dabar galima padaryti labai aiškią išvadą: „Gera burnos higiena gali sumažinti įvairių rimtų sveikatos problemų riziką“. Kaip skelbia daugumos atliktų tyrimų autoriai: „Periodonto ligos galima išvengti, o ja sergančius įmanoma išgydyti“. Susirūpinę šia liga ankstyvoje stadijoje, sumažinsite ir daugybės kitų ligų riziką.